Sestdiena, 25. Novembris, 2017. Kadrija, Kate, Katrīna, Katrīne, Trīne
  80003939

Bauskės krašto istorija


Prieš maždaug 13 tūkstančių metų iš apylinkių, kur dabar yra įsikūręs Bauskės miestas ir kraštas, pasitraukė ledynai ir susidarė dabartinis upių tinklas. Tačiau Mūšos ir Nemunėlio vagos anuomet buvo daug platesnės, tai byloja upių senvagės. Lielupė anuomet irgi buvo kur kas platesnė ir tekėjo kiek žemiau dabartinės Mežuotnės, iki Baltijos ledyninio ežero. 

Pirmieji šių apylinkių gyventojai buvo šiaurinių elnių medžiotojai, kurie, sekdami žvėris, atėjo iš dabartinės Lietuvos teritorijos. Archeologiniai radiniai upių krantuose byloja apie tai, kad senieji gyventojai čia buvo įsikūrę jau prieš maždaug 10 000 metų. Apie senuosius akmens, bronzos ir geležies amžių gyventojus byloja daugelis stovyklaviečių ir kapaviečių.

XIII a. ši teritorija priklausė Upmalės žemei, kurios administracinis centras buvo Mežuotnės piliakalnyje.

XV a . viduryje, kai buvo pradėta statyti Bauskės pilis, Livonijos ordinas čia atvarė Novgorodo kunigaikštystėje į nelaisvę paimtus vodus (finougrų tauta), kuriuos vietiniai pavadino krieviniais.

Bauskės pilis buvo statoma kaip Livonijos ordino pasienio tvirtovė kovojant prieš Lietuvą, ten gyveno fogtas ir kai kurie ordino broliai. Vėliau Bauskė buvo didelis administracinis ir prekybinis centras. Aplink tvirtovė susiformavo miesto tipo gyvenvietė, pavadinta Vairuogmiesčiu. 

1561 m. susiformavo Kuržemės ir Žiemgalos hercogystė. Pirmasis hercogas Gotardas Ketleris su savo dvariškiais dažnai lankydavosi Bauskės pilyje, taigi galima laikyti, kad anuomet mūsų mieste buvo hercogystės sostinė. 

1584 m. Gotardas Ketleris įsakė likviduoti Vairuogmiesčio statinius ir dabartinio senamiesčio vietoje nurodė naują vietą miestui. Senojoje Bauskės dalyje iki šiol išliko XVI-XVII a. sandūros gatvių planavimas .

1609 m. hercogas Frydrichas Bauskei padovanojo antspaudą su liūtu – šie metai laikomi oficialia miesto statuso suteikimo Bauskei data. Bauskės rotušė iki pat 1740 m. buvo antra pagal dydį Latvijoje.

1706 m. rusų karinės pajėgos besitraukdamos susprogdino Bauskės pilį, ir nuo to laiko ji nebuvo atnaujinta. Šiaurės karo metais kilo Didysis maras, pakirtęs apie pusę Bauskės miesto gyventojų.

1795 m. hercogystė buvo prijungta prie Rusijos imperijos, vėliau čia kaip administracinis vienetas buvo įkurta Bauskės apygarda. Ji buvo platesnė už dabartinę krašto teritoriją.

Napoleono karų laikotarpiu keli mūšiai 1812 m. vyko prie Bauskės, Cuodės ir Mežuotnės.

XIX a. antroje pusėje buvo įkurta nemažai modernių fabrikų – Lohdingo alaus bravoras Bauskėje, Mežuotnės plytinė ir kitos mažesnės įmonės.

XX a. pradžioje čia vyko su 1905 m. revoliucija susiję neramumai, vėliau – daugiau kraujo pareikalavę Pirmojo pasaulinio karo įvykiai. Apie juos iki šiol byloja daugelis žuvusių kareivių kapų mūsų rajono teritorijoje. 1918 m. lapkričio 18 d. paskelbus Latvijos valstybės nepriklausomybę, prasidėjo Laisvės kovos. 1919 m. pavasarį šią teritoriją teko laisvinti nuo bolševikų, o rudenį – nuo bermontininkų. 

Pirmaisiais pokario metais keitėsi apygardos teritorija. Nuo Lietuvos buvo prijungtas Budbergos valsčius, dalis teritorijos perėjo į anuometinių Ceraukstės ir Bornsmindės valsčių sudėtį. 1920–1930 m. Bauskės apygardą sudarė Bauskės miestas ir 20 valsčių: Bauskės, Barbelės, Bruknos, Ceraukstės, Cuodės, Iecavos, Yslycės (Bornsmindės), Jaunsaulės, Kurmenės, Mežuotnės, Misos, Panemunės (Budbergos), Rundalės, Skaistkalnės (Šenbergos), Stelpės, Svitenės, Taurkalnės (Vallės), Vecumniekų (Vecmuižos), Vecsaulės ir Zalytės (Grienvaldės).

Staigų vystymąsi ir gyvenimo lygio kilimą 1940 metais nutraukė tarybinė okupacija ir Antrasis pasaulinis karas. Dėl šių įvykių faktiškai išnyko dvi tradicinės tautinės mažumos – vokiečiai ir žydai. Vokiečiai grįžo į tėvynę, o žydus sunaikino vokiečių okupantai.

1944 m. vasarą pusantro mėnesio dabartinę rajono teritoriją kirto fronto linija, ėjusi palei Nemunėlio, Mūšos ir Lielupės upes. Sunkios kovos visiškai arba iš dalies išnaikino trečdalį Bauskės miesto pastatų.

Dar daugelį metų po karo beveik kiekviename valsčiuje vyko nacionalinių partizanų kovos prieš okupacinę valdžią. Intensyviausios kovos vyko Lietuvos pasienyje (palaikant Lietuvos miško broliams). Bauskės mieste ir įvairiuose valsčiuose gyvavo kelios jaunimo nacionalinio pasipriešinimo judėjimo organizacijos.

1941 m. birželio 14 d., 1949 m. kovo 25 d. ir daugelio mažesnių akcijų metu buvo areštuoti ir išsiųsti keli tūkstančiai Bauskės apygardos gyventojų.

Tarybų okupacijos metais įvyko kelios administracinio-teritorinio planavimo reformos. Jau 1945 m. apygardos 20 valsčių teritorijose buvo sudaryta 51 kaimo taryba, o 1949 m. buvo likviduoti valsčiai ir apylinkės. Formuojant Bauskės rajoną nuo jo teritorijos:

atskirtos ir prie Balduonės rajono prijungtos Misos, Stelpės, Vecumniekų, Iecavos ir Zalytės valsčių teritorijos; 

atskirta ir prie Elėjos rajono prijungta ankstesniojo Svitenės valsčiaus teritorija;

- atskirtos ir prie Jaunjelgavos rajono prijungtos buvusių Kurmenės ir Taurkalnės valsčių teritorijos.

Vėliau Bauskės rajonas atgavo minėtas teritorijas, išskyrus anuometinių Kurmenės ir Taurkalnės valsčių teritorijas.

Okupacijos metu buvo likviduota privati nuosavybė – žemė ir gamybos priemonės, vykdoma priverstinė kolektyvizacija, kuri radikaliai pakeitė kaimų vaizdą. Vienkiemiai buvo apleisti, gyventojai persikėlė į kolūkiuose įkurtus kaimus. Tankiausiai apgyvendintose vietose pasikeitė gyventojų nacionalinė sudėtis – sumažėjo latvių skaičius, tačiau padidėjo iš kitų TSRS teritorijų atvykusių kitataučių skaičius. Pastatytos kelios naujos pramoninės įmonės, kurios daugiausia dirbo su vietinėmis žaliavomis.

Atgimimo laikais rajone kūrėsi Latvijos nepriklausomybės atkūrimo siekiančios nevyriausybinės organizacijos. 1989 m. rugpjūčio 23 d. per mūsų rajoną einantį greitkelį A7 susikibusių rankomis visų trijų Baltijos šalių žmonių grandinė įvykdė Baltijos kelio akciją.

1991 m. atgavus nepriklausomybę, buvo atkurtos buvusių savininkų teisės, daugelis tarybų laikais įkurtų įmonių bankrutavo arba buvo privatizuotos, susiformavo visiškai naujos įmonės ir valstiečių ūkiai.

Administracinė-teritorinė reforma pasibaigė 2009 m., kai Bauskės rajono teritorijoje susiformavo keturios naujos savivaldybės: Bauskės, Iecavos, Rundalės ir Vecumniekų kraštai. Nuo tol Bauskės kraštą sudaro Bauskės miestas ir Brunavos, Ceraukstės, Cuodės, Davinių, Gailyčių, Yslycės, Mežuotnės ir Vecsaulės valsčiai.

Raitis Abelniekas, istorikas, Bauskės krašto tarybos pirmininkas